ITALIJA

KALBA

  Italų kalba priklauso neolotynų arba romaninių kalbų rytinei grupei. Italų kalbos dialektai skirstomi į šiaurinius ir centro pietų. Sardų ir ladinų kalbos priskiriamos regioninių kalbų grupei.
 
 Pirmieji meninės kalbos požymiai pradėjo formuotis Federico II iš Svevijos Sicilijos dvare. Volgare-liaudies kalba-pradeda įsitvirtinti kaip kultūros kalba.

 Šia prasme, XIII a pabaigoje, Florencija įgyja pranašumą, kurį išsaugo kito amžiaus pirmą pusę. Dantės „Dieviškosios komedijos“ išplatinimas, vėliau Petrarkos ir Bokačo kuryba padeda kalbai suklestėti.
 
 XVI a kalba (florentiečių, toskanų, italų) byloja apie susidariusius kontrastus bei kultūrinį atskirų teritorijų skirtingumą.
 
 Pirmoje XIX a pusėje italų rašytinę ir žodinę kalbą vartojo tik nedidelė intelektualų dalis. Alessandro Manzoni nuopelnas yra tai, kad jis, išsilavinusių Florencijos žmonių kalbos pagrindu, sukūrė gyvą ir šiuolaikinę italų kalbą.

Dante Alighieri